Kilkim Žaibu Festival 2022

June 28, 2022

Po ilgos ilgos pertraukos vėl pasirįžau praleisti ilgąjį savaitgalį muzikos festivalyje. Ir ne šiaip sau muzikos, o metalinės muzikos festivalyje Kilkim Žaibu XXII. Ir tai buvo taip super heavy, ir taip super hot. Begalės seniai matytų veidų sutikta, naujų draugų atrasta, gardaus alaus ragauta, super skanios kavos su rožiu limonadu gerta, palapinėje visai gerai išsimiegota. Festivalyje net Lietuvos pop ir hip hop veteranai lankėsi, true story… ;) Su kiekviena festivalio diena oro temperatūra vis kaito, rastplėšio varžybose rankos lūžo, kažkas pametė draugą, kažkas nerado palapinės, kažkas už kelių kilometrų nuo festivalio teritorijos blaškydamasis stabdė pravažiuojančius automobilius ir maldavo "take me to the metal festival”. Toks, sakyčiau, lengvas išprotėjimas nuo muzikos ir vasaros karščio. Reiks būtinai kartot, nors tai nepakartojama.

Už pasiūlymą dalyvauti ir galimybę fotografuoti labai dėkoju savo BFF Eglei ir jos draugui Vyteniui (bučkiai jums abiems).

Žemiau šiek tiek festivalio akimirkų ;)

Trip to USA. Louisville III

December 24, 2019

Paskutinę dieną prieš išskrendant į Čikagą Markas pasiūlė nuvežti mane pavalgyti geriausio, anot jo, BBQ į Shack in the Back. Tos vietos savininkai buvo labai malonūs ir parodė man savo virtuvę ir krosnis, kuriose gaminama mėsa. Ir išties tai buvo kol kas geriausias mano valgytas bbq - lėtai rūkyta mėsa patiekta su apkeptais kukurūzas ar pupelėsmis. Toks visiškai paprastas tačiau su meile pagamintas maistas.

Vėliau mes dar sustojome degalinėje benzino ir toje degalinėje prasėdėjome kokias 4 valandas bendraudami su vietiniais. Aš bendravau su praeinančiais ir trumpam į parduotuvę užsukančiais žmonėmis, gėriau alų, juokiausi ir man darėsi siaubingai liūdna, kad tai buvo paskutinis vakaras. Ir kad tik tą vakarą aš iš tiesų atradau tą Ameriką, kurios ir ieškojau.

Kitą rytą susikroviau daiktus, išsikviečiau uberį ir išvažiavau į oro uostą. Apie pietus atskridau į Čikagą. Štai čia mano kelionė ir baigėsi.

Amerika buvo puiki. Puikesnė, nei aš tikėjausi. Mano galvoje ir širdyje sugriuvo daugybė stereotipų apie tą milžinišką šalį ir jos žmones. Ir aš tikiu, ir žinau, kad dar sugrįšiu. Iki kito karto.

The last day in Louisville Mark offered me to have the best BBQ, as he said, in Kentucky. The place Shack in the Back was about 20 minutes ride from Louisville. That simple cozy restaurant didn’t make me ah at first sight, but when I tried slow smoked pork with corns and beans and some BBQ sauce. Then it was a real AH. It was definitely THE best BBQ I’ve ever had. Also, the owner of that place was super nice and showed us things around and also let me in into the place where they smoke meat.

Later we had a short road trip and stopped at one gas station to grab a bite. It was a lovely place. There gas station, shop and a little cafe. We've spent more than four hours there talking with natives. I was taking pictures, talking with strangers, laughing, drinking beer. I felt happy and sad. Sad because it was the last evening there. And it was the moment when I realized that I’ve finally found my America.

The next morning I packed my luggage, called an uber and went to the airport. At noon I was in Chicago where my adventures ended.

So America was great and real to me. Lots of stereotypes about that country and people there ruined in my head and my heart. And I hope I’ll be back very soon. Hasta la vista, America!

Trip to USA. Louisville II

December 23, 2019

Kitą dieną Luisvilyje praleidau Forecastle festivalyje. Nors nesu festų mergina, bet nusprendžiau vieną dieną jame praleisti. Ten sutikau tuos pačius jaunuolius iš autobuso, kuriuo atvažiavau į Luisvilį. Ta diena festivalyje man buvo labai emociškai sunki. Man nejauku dideliuose renginiuose, dėl didelės masės žmonių. Be to buvo labai karšta ir tvanku. Tik patekus į festivalio teritoriją išsitraukiau fotoaparatą ir pamačiau kad elementai sėda, o atsarginius palikau namuose. Vėl parašiau Markui SOS. Ir jis atvežė man tuos atsarginius elementus. Todėl aš galėjau fotografuoti ir, manau, kad padariau visai nieko nuotraukų. Dar tame festivalyje atradau The Ruen Brothers grupę, kurios dabar labai dažnai klausausi. O jų daina All my shades of blue yra mano sielos giesmių giesmė. Kaip ir kiekviename festivalyje, čia buvo daug alkoholio ir visokių kitokių linksmų, bet nesveikų reikalų. Aš užsikabinau už kokteilio pavadinimu Lucky in Kentucky (skamba kaip fake it till you make it) - burbonas su obuolių skonio redbuliu. Taigi gėriau kokteilius, bendravau su nepažįstamais ir fotografavau. Visiškai ėjau lauk iš savo komforto zonos ir buvo fisami smagu.

The next day in Louisville I've spent at a Forecastle festival although I’m not a lover of such events. That day I was very emotional. I was tired. It was very hot. And maybe I was a little homesick. When I entered the festival area I met the guys from the bus to Louisville. I grabbed my camera and realized that the battery has almost died. And the spare battery and optional lenses I have left at home. This made me very sad. I didn’t want but I called Mark again, told him about my battery disaster and he brought me the spare to the festival. So I started to feel a bit better. I took lots of pictures and some of them, in my humble opinion, is quite good. At the festival, I found out about the band The Ruen Brother. And fell in love with those brothers. Their song All My Shades of Blue is a hymn of my heart. All festivals are full of alcohol and other relaxing stuff which is not very healthy. There I was hooked on a cocktail called Lucky in Kentucky. Sounds like Fake it till you make it. The cocktail made of bourbon and apple flavor red bull. So I was on Lucky in Kentucky, talking with strangers, taking pictures. I went completely out of my comfort zone and it was kind of fun.

Trip to USA. Louisville I

December 22, 2019

Prieš kiekvieną kelionę pažadau sau, kad rašysiu kelionės dienoraštį, kuriame žyėmsiuos įdomiausius dalykus, įvairias detales, kad po to būtų lengviau prisiminti ir papasakoti. Bet pažadai taip ir lieka pažadais… Turiu prisipažinti, kad dabar gana sunku rašyti apie Luisvilį. Atrodo, tai buvo taip seniai. Na, buvo smagu, bet ką konkrečiai papasakoti, nežinau.

Kai pradėjau planuoti kelionę į JAV, ir kai jau buvau apsisprendusi, kad iš Čikagos skrisiu į pietus, į New Orleaną, reikėjo sugalvoti, kur keliausiu po to. Kadangi mano kelionė turėjo pasibaigti, ten kur prasidėjo, todėl ieškojau tiesesnio, bet kartu ir įdomaus kelio atgal į Čikagą. Taip maršrute atsirado Našvilis, apie kurį jau šiek tiek pasakojau, ir Luisvilis Kentukio valstijoje.

Prisipažinsiu, kad apie Kentukį žinojau tik KFC, Burboną, Kentucky Bourbon Cake (šio receptu pasidalinsiu vėliau), Muhamedą Ali, dar ten kažkoks Kentucky Derby vyksta (kuriame bent kartą tikrai norėčiau sudalyvauti). Na dar Bluegrass ir tubūt viskas. Tiesą sakant net nežinojau kokioje JAV dalyje tas Kentukis yra. Ir tikrai nebūčiau pasakiusi nei vieno jo miesto pavadinimo. Dabar žinau bent kelis, ha. Planuodama kelionę svarsčiau, kuriame mieste apsistoti. Kadangi nei sostinė Frankfortas, nei kitų miestų pavadinimai man nieko nesakė, pasirinkau didžiausią valstijos miestą Luisvilį. Googlinant šis miestas pasirodė patraukliausias savo parkais, kavinėmis, restoranais, klubais, festivaliais ir pan.

Every time when I plan my new trip I promise myself to write a travel diary. But I always fail that promise and then again later I have trouble remembering all the funny things that happened during my trip. To be honest I can't think of anything to tell about Louisville. It seems that it was such a long time ago. I just remember that I had fun. Although I have some sad memories too. But in general, I loved that city.

My USA trip started and ended in Chicago. When I decided to go from Chicago to New Orleans I was thinking about what other places to visit during my trip back to the windy city. So there I’ve chosen to visit Nashville (I’ve already told about it) and Louisville in Kentucky. To be honest I knew about Kentucky just a few things such as KFC, Bourbon, Kentucky Bourbon Cake (I promise a recipe for this decadent cake), Muhammad Ali, Kentucky Derby (I wish I could see this hectic event once in my life), Bluegrass and that’s it. Actually, I didn’t know in what part of the USA Kentucky is. And definitely, I couldn't name any city of that state. Ha, now I know a few. Before the trip, I was wondering where to stay in Kentucky. Names of the cities such as Frankfort (the capital city of Kentucky), Lexington or Louisville didn't ring any bells for me. But I made a decision to stay in Louisville, the largest city in Kentucky. I was googling about it and the city seemed like a place that I should love.

Iš Našvilio į Luisvilį važiavau autobusu. Kelionė truko apie 5 val. Autobusas gerą valandą vėlavo išvažiuoti, tad tryniausi Našvilio stotyje su nekantraujančiais pakeleiviais. Stebėjau amišų šeimą. Gal net kiek per įkyriai tai dariau, bet man buvo labai įdomu. Jų apranga, bendravimo būdas. Dar stotyje buvo vienas labai bendraujantis vaikinas iš New Orleano. Jis pažindinosi su visais ir labai rūpinosi kad tik visi suliptume į mums reikiamus autobusus. Neatsimenu kur jis vyko, bet kažkur, kur turėtų tapti žinomu dainininku. Likimas lėmė, kad važiavimo tuo pačiu autobusu. Ir dar jis atsisėdo už manęs. Ir praktiškai visą kelią garsiai klausydamasis muzikos su ausinuku jis dar ir garsiai niūniavo bei dainavo. Mano kuklia beklause nuomone jis neturėtų tapti dainininku. Na bet jis buvo labai mielas ir draugiškas, o jo tikėjimas ir pasitikėjimas tikrai įkvepiantis.

Įvažiavus į Kentukio valstiją, kažkokiame kaime susustojęs autobusas paėmė naujų keleivių. Didžioji dauguma buvo jaunuoliai, akivaizdžiai susiruošę į kažkokį festivalį. Ir išties, Luisvilyje tą savaitgalį vyko Forecastle festivalis.

From Nashville to Louisville I went by Greyhound bus. The whole trip took about five hours. The bus was late to leave the station. So I was drinking coffee and observing people around. There was one Amish family and I was gazing at them. Probably too much but I was very curious. There also was a young man from New Orleans. He was a very chatty boy and was making friends with everyone at the station. When we finally boarded the bus he sat behind me. I don't know where he was going. Somewhere where he should start his singer's career, he told me. All the way he was listening to music and singing out loud. And in my humble opinion, he shouldn't be a singer. Anyway, he was very nice and cute and his self-confidence was very inspiring.

The bus had a few stops. And somewhere in Kentucky bus stopped in a small village to take new passengers. Most of them were young people who, according to their appearance, were going to some festival. And that weekend there was the Forecastle Festival in Louisville.

Į Luisvilio autobusų stotį atvažiavau apie 16 - 17 val. Stotis pasirodė gana nyki. Buvo siaubingai karšta. Iš stoties manęs pasiimti atvažiavo Markas, vaikinas pas kurį apsistojau. Be to, kad Markas gyvena labai gražioje vietoje, gražiame name su nuostabiu apšvietimu (aš, matyt kaip fotografuojanti, visada atkreipiu dėmesį ir šviesą erdvėje; Marko namuose šviesa buvo tiesiog tobula), tai jis dar ir vairuoja Lyft’ą. Ir čia man labai pasisekė, nes viešnagės metu aš turėjau nuosavą vairuotoją. Neesu linkusi naudotis žmonių dosnumu, bet Markas primygtinai reikalavo. Tai buvo labai patogu, bet, kitą vertus, aš neištyrinėjau šio miesto kaip reikiant. Nes praktiškai visur mane nuveždavo, o vėlai vakare būdavau parvežta. Vieną vakarą nutiko taip, kad net pati skambinau Markui prašydama, kad pasiimtų mane iš kažkokios kavinės. O buvo taip. Viename bare pradėjau bendrauti su tokiu jaunu juodaodžiu, labai gero veido, į meškutį Teddy panašiu vaikinu Brandonu. Jis buvo keistai energingas ir labai šnekus (nors Amerikoje man regis visi labai šnekūs, bent jau mano, ekstramalios introvertės natūrai kartais būdavo išties sunku). Mes sėdėjome prie baro ir jis šnekėjo, o aš klausiausi. Jis man sėdėjo iš kairės. Po kiek laiko man iš dešinės atsisėdo gerokai įkaušęs skinhedas ir situacija ėmė daryti labai nemaloni. Mudu su Brandonu persėdome prie atokiau buvusio stalo ir aš parašiau Markui SOS. Jis neilgai trukus atvažiavo manęs pasiimti ir dar išbarė, kad trankausi po barus su nepažįstamais. Buvo truputį juokinga. Po to mes nuvažiavome į Garage barą, kuriame buvo labai daug žmonių ir buvo labai linksma. Aš fotografavau. Vieni žmonės slėpėsi, kiti, atvirkščiai, lindo į kamerą. Vienas vaikinas prišokęs liepė nustoti jį fotografuoti ir ištrinti nuotrauką su juo. Pasakiau ok, no problem. Bet jis mane sustabdė, prašydamas, kad parodyčiau tą nuotrauką. Pamatęs pasakė, kad netrinčiau, nes jis joje atrodo gražus.

The bus arrived at about 5 pm to Louisville bus station. The station seemed kind of grim. There was very hot and I was very tired. My host Mark was really nice and came to pick me from the station. Mark’s house was in a lovely neighborhood and the light in his house is just perfect (as a photographer I always notice the light in a new place). Besides that Mark drives Lyft so almost all my visit to Louisville I had my personal driver. I’m not inclined to use the generosity of people but Mark insisted. And it was very convenient. But on the other hand, I didn’t explore the city the way I like to explore. Because I was dropped off in the city and in the night I was picked up and brought back to the house. One late evening I called him and asked to come to bring me from the pub where I was. Because I didn’t feel safe. I was in a bar where I met a young Afro-American man who was very cute and looked like a Teddy bear. His name was Brandon. That night Brandon was very energized and chatty (actually I found out that most Americans are too chatty and as an extreme introvert I can’t stand it easy). We were sitting at the bar. He was talking a lot and I was listening. He was sitting left of me. After some time a young skinhead man sat next to me on my right side. That man looked very aggressive. Brandon found a free table. But I didn’t feel good in that situation so I called Mark and he came to pick me up. Also, he said that my behavior was very immature. That it was very silly of me to go to a bar and talk to strangers. That made me laugh. I was in a country that I didn’t know. In the city that I didn’t know either. I was riding in the car with a man that I didn’t know and he was teaching me not to trust strangers.

Later we went to the Garage bar. It was a very nice and easy-going place with lots of nice people. I grabbed camera and started to shoot. Some people were hiding from my camera, some otherwise was smiling and wanted to be photographed. One young man asked me to delete a picture with him on it. I said no problem. But he stopped me and asked to show him that picture. I showed it and then he asked not to delete it because he looked very good on it.

Louisvilyje teka Ohio upė. Vieną vakarą vaikščiodama gražiai apšviestu tiltu per upę nuėjau į Indianos valstiją. Taigi pabuvau ir Indianoje kokį pusvalandį.

Vėliau grįžau į Kentukį ir nuėjau į Proof on Main barą, kuris yra prie 21c Museum Hotel. Ten išgėriau kokteilį ir nuėjau į viešbutį - meno galeriją apžiūrėti ekspozicijos. Ten vaikščiodama svajojau, kad kada nors ir mano darbai būtų eksponuojami ten. Pasvajojau ir gana. Grįžau į barą dar vieno kokteilio ir išėjau į netoliesę esantį džiazo klubą, kuriame vyko koncertas. Tas vakaras buvo labai gražus. Sėdėjau prie baro ir buvau visai pasinėrusi į muziką, į buvimą čia ir dabar. Kol mane užkalbino greta prisėdęs amerikietis karininkas. Jis buvo labai mielas ir malonus, bet jis sugriovė mano to vakaro idilę. Nepaisant to aš su juo stengiausi bendrauti labai maloniai. Jis manęs klausinėjo ar jam su šeima ir mažais vaikais būtų saugu keliauti po Baltijos šalis. Atsakiau, kad priešingai nei Amerikoje, pas mus mokyklose niekas nešaudo ir išėjau parūkyti. Ir nebegrįžau ten.

The Ohio River flows through Louisville. One evening I was walking on the beautifully lighted bridge, crossed the river and went to Indiana State. I didn't know that there was another state. Ha, so I've spent half an hour there and came back to Kentucky. After my trip to Indiana, I went to the Proof on Main bar which is in the 21c Museum Hotel. I grabbed a cocktail and went to the hotel art gallery to enjoy some art. Walking there I was dreaming about how one day I'll have my own exhibition there. Back at the bar I grabbed another cocktail and headed to the jazz club. There was a live concert. The evening and the atmosphere was very beautiful. I was enjoying myself and the moment until some American military officer sat next to me. He was very nice but too chatty (again). I was trying to be polite although he ruined my idyl. But when he asked me if there was safe to travel to Baltic states with family and little kids I was a bit angry with his ignorance and said that unlike in America there are no gunshots at schools. Then I escaped him by going to smoke a cigarette and never coming back to the club.