Trip to USA. Chicago I

Sveiki,

Prieš kelias savaites grįžau iš kelionės po JAV. Mano kelionės maršrutas buvo Vilnius - Frankfurt - Chicago - New Orleans - Nashville - Louisville - Chicago - Frankfurt - Vilnius . Buvau girdėjusi apie jet lag, tačiau niekad labai rimtai apie tai negalvojau. Tiesą sakant, maniau, kad žmonės šiek tiek susireikšmina apie tai pasakodami. Bet dabar, kai patyriau tai pati, labai atsiprašau visų, iš kurių tyliai pasišaipydavau. Mano kūnas gana sunkiai priėmė laiko pasikeitimus, ypač jau grįžus į Lietuvą. Atsigauti prireikė 10 dienų. Kai tik atsigavau pradėjau tvarkyti nuotraukas, kuriomis noriu pasidalinti su jumis. Kadangi nuotraukų labai daug, darysiu atskirus įrašus, pradėdama pasakojimą nuo Čikagos.

Kažkada vaikystėje kelionė į Ameriką atrodė tolygi kelionei į mėnulį. Ir štai šią vasarą mano kelionė į mėnulį įvyko! Svajonės turi savybę išsipildyti, tad svajokime drąsiai! 

Siaubingai jaudinausi. Kažkodėl man atrodė, kad dėl kokių nors priežasčių manęs neįleis į šalį. Kūriau visokiausius kvailus nesėkmės scenarijus mintyse, bet viskas vyko gerokai lengviau ir greičiau nei galėjau tikėtis. Čikagos O'Hare oro uosto tarnautojas manęs paklausė kokiu tikslu atvykau ir kiek laiko viešėsiu. Ir viskas. Ir have a nice stay!  Mintyse puoliau jį apkabinti ir pabučiuoti, bet iš tiesų tai tik santūriai nusišypsojau ir padėkojau. 

Hi,

Just a few weeks ago I came back from my short USA trip. My trip itinerary: Vilnius - Frankfurt - Chicago - New Orleans - Nashville - Louisville - Chicago - Frankfurt - Vilnius. I’ve heard about jet lag before but I’ve never taken it very serious. To be honest, I used to believe that people overestimate it. And now I know what it is. And it’s quite hard to adapt after a long flight to another time zone. It was very hard for me especially when I came back to Lithuania. I needed 10 days to recover. When I’ve adjusted back to my life I’ve started to edit pictures. I made lots of pictures during my trip and I want to share some of them here with you. I’m going to tell you about my adventures in a few storytellings.

When I was a child to travel to America was almost the same like to travel to the moon. And I made this trip to the moon this summer. Dreams tend to come true. 

I was very excited and nervous about the trip. For some reason, I had a fear that I wouldn’t be let in the country. I was creating various silly scenarios in my mind but actually, everything went very easy and fast. The airport officer at Chicago O’Hare airport only asked me the purpose of my visit and the duration of my stay. And that’s it! Have a nice stay! I was about to hug and kiss him but I stayed cool and shy. Just replied thank you very much! 

Taigi vėjuotas dangoraižių miestas mane pasitiko draugiškai. Sulaukiau savo bagažo ir išėjau ieškoti, kur galėčiau išsikviesti uberį. Nežinau kaip, bet sugebėjau išsikviesti tą uberio variantą, kuris dar ima pakeleivius. Taip pigiau, bet užtrunka ilgiau. O aš ilgiau užtrukti nenorėjau. Kita vertus niekur nevėlavau ir tas pakeleivių ėmimas pasirodė visai smagus. Aš buvau pirma. Vairuotojas mane labai kalbino, o aš, gėdindamasi savo broken english, labai atsiprašinėjau, kad taip prastai kalbu angliškai. Jis numojo  ranka ir pasakė, kad viskas OK su mano english. Tuomet kažkokioje degalinėje sustojome paimti Red’o. Tai buvo kokių 25 metų didokas afromerikietis su dideliu buteliu limonado. Tik įlipęs į automobilį atsitraukė sėdynę ir užspaudė mane sėdinčią gale. Pasiklausė Are you ok darling? Taip, cool, atsakiau, I am flexible… Kažkiek pavažiavus Red’as nusprendė persėsti į galą greta manęs. Ėmė klausinėti kas aš, ko aš čia, pas ką aš čia? Ir aš jam nuoširdžiai atsakinėjau, kad atostogos, štai viena keliauju, ne, Čikagoje nieko neturiu, nei draugų, nei šeimos… Jis nelabai suprato manęs, bet pasidžiaugė, kad atvykau būtent į Čikagą. Prieš išlipdamas Red’as pasiklausė ar planuoju vakare kur nors eiti linksmintis. Tai uberio vairuotojas ėmė garsiai juoktis ir už mane atsakė, kad tai mergaitei ne linksmintis, o miegot po 11 val. kelionės norisi. Redui išlipus važiavom į mano airbnb vietą. 

Čikagoje Apsistojau Pilsen rajone, labai jaukiame bute. Buto šeimininkė Rose man pasirodė labai maloni ir įdomi moteris. Tik įėjus į vidų mano akis iškart užkliuvo už ant stalo padėtų Sally Mann (mano labai mėgstamos fotografės) albumo ir biografijos. Spėkit, ką aš skaičiau tingiomis popietėmis?

So the Windy skyscraper city met me friendly. I picked up my luggage and went to find a place to call an Uber. I don’t know why but I chose UberPool option. It’s cheaper but it takes more time to get to your destination because the driver stops to pick up other customers. After an 11 hour trip, I was exhausted and I wanted to sleep. But it was a kind of fun ride. I was first. The driver called me to say where he was waiting for me. But I said with my broken English and shaking voice that I don’t know where he was. I explained to him where I was and he was very kind and came to pick me up. The driver was very cute and chatty. He encouraged me not to worry about my English skills. Then we stopped at some petrol station to pick up Red. Red was about 25 years old huge man with a huge bottle of lemonade. He took a seat next to the driver and moved the chair back so I was totally compressed. Red asked me if I was OK. Yes, cool, I have long legs but I am very flexible. So we were riding like this for about ten minutes then at intersection Red changed the seat and sat next to me. He was asking me many questions about me. And he was totally surprised that I am traveling alone. And that I don’t have relatives or friends in Chicago. But he was proud and happy that I’ve chosen Chicago first. Before getting out of the car, he asked me what my plans for the night. I looked at him and just didn’t know what to answer. Then the Uber driver started to laugh and said to him that I was going to sleep. Red got out of the car and we were going to my Airbnb destination.

I stayed in the Chicago Pilsen neighborhood. The flat was very cozy with amazing light. The flat owner happened to be a very nice lady and very interesting to talk with. When I came into the flat straight away I paid attention to the album and the biography of one of my favorite photographers Sally Mann laying on the small table. Guess what I was reading during hot lazy afternoons and before sleep?

Pilsen yra didelis darbininkų rajonas, kuriame kažkada veikė daug įvairių gamyklų. Pradžioje šiame rajone buvo įsikūrusios airių ir vokiečių bendruomenės. Vėliau kūrėsi čekų imigrantai. Rajonas netgi pavadintas Čekijos Pilsen miesto vardu. Nuo 20 a. vidurio čia gyvena didelė meksikiečių bendruomenė. 

Iš Pilsen nuvykti į Chicago Loop (centrą) buvo labai patogu. Nuo namų iki L (taip vadinami miesto traukiniai Čikagoje, ne metro, ne dar kaip nors, o L) stotelės apie 2 minutės kelio. Ir apie 20 min L. Aš labai mėgstu važiuoti visuomeniniu transportu. Autobusais, tramvajais, metro… Ten gali pamatyti labai daug istorijų. Pajusti žmonių nuotaikas. Jei tik turėčiau daugiau drąsos, dažniau fotografuočiau žmones visuomeniniame transporte. Bet tos drąsos trūksta. Ir aš suprantu, žmonės saugo savo privatumą. Kartą fotografavau atvažiuojantį L traukinį. Kai traukinys sustojo, nelabai patenkinta mašinistė persisvėrė per langą ir paprašė, kad parodyčiau nuotrauką. Moters nuotraukoje nesimatė, tad leido ją pasilikti. Ta moteris atrodė gana grėsmingai.

Pilsen is a district located in Lower West Side. The district was originally settled by Irish and German immigrants, who came to work at the factories. Those industries attracted Czech immigrants next, even the neighborhood was named in honor of the Pilsen City (The Czech Republic). From the middle of the 20th century, there is a huge community of Mexicans. 

The Loop is very easy to reach by train from Pilsen. I lived just about 2 minutes from the Pink Line train stop and to get to the Loop took about 20 minutes. It was very convenient. And I really enjoy riding public transport when I am traveling. There you can see the real life of real people. So many faces, stories, and emotions. If I were braver I would photograph people more often there. But I lack bravery. And I also understand people who protect their privacy. Once I was shooting an arriving train and when it stopped the train driver went out and asked me to show the picture I took. As she was not visible she let me keep that picture. That lady looked dangerou. 

Manęs dažnai klausia ką aš veikiu keliaudama viena. Tai aš veikiu nieko. Tiesiog būnu su savimi, slampinėju be konkretaus tikslo gatvėmis ir fotografuoju. Užeinu kur nors pavalgyti. Išgerti kavos. Alaus. Čikagoje atradau labai skanią IPA. Lagunitas IPA (mano dideliam džiaugsmui jos galima gauti ir Vilniuje). Pilsen rajone yra Lagunitas alaus darykla, kurioje yra gana didelis baras. Nuėjau vieną vakarą ten pavakarieniauti. Užsisakiau hamburgerį ir alaus. Tik įėjus į barą mane nužiūrėjo vidutinio amžiaus amerikietis. Na toks amerikietiškas tipas iš kurių mes linkę nepiktai pasišaipyti. Taigi tipas gana ilgai bandė užmegzti su manimi neverbalinį kontaktą, bet aš buvau visai ne nuotaikoje su kuo nors bendrauti. Norėjau pavalgyti, išgerti alaus ir eiti miegoti. Tačiau jis norėjo kažko daugiau. Neiškentęs mano abejingumo priėjo ir paklausė ką aš valgiau. Nieko neatsakiau, tik pirštu bedžiau į meniu. Jis manęs dar kažko ėmė klausinėti, tuomet pasakiau, kad aš ne vietinė ir nelabai kalbu angliškai. Štai čia jo akys užsidegė. Jis nenustojo klausinėjęs iš kur esu ir ką veikiu. Pasakiau, kad esu fotografė iš Lietuvos. Tuomet jis man ėmė rodyti nuotraukas savo telefone ir komentuoti kas tose nuotraukose yra. Vienoje nuotraukoje užfiksuotas kepamas kiaulienos gabalas ant grotelių. Norėdamas paaiškinti kas yra kiauliena, jis pradėjo kriuksėti kaip paršas. Pasakodamas, kad Chicagoje žiemos būna šaltos jis drebėjo ir purtėsi, rodydamas kažkokio ežero nuotraukas mojavo rankomis tarsi plauktų, o kai bandė paaiškinti žodžio “raw" reikšmę jis kone klykte klykė FRESH FRESH FRESH… Kuo ilgiau truko jo performansas, tuo labiau mano akys plėtėsi. Kuo labiau plėtėsi mano akys, tuo daugiau jis dėjo pastangų, kad aš suprasčiau jo kūno anglų kalbą… Tai buvo nuostabu. Rimtai.  Netoliese sėdėję žmonės taip pat mėgavosi tuo reginiu. Vienu momentu jis tarsi susiprato, kad nieko čia su manim nebus ir grįžo prie baro į savo vietą. Mano akys susitiko su barmenės akimis ir mudvi sinchroniškai jas suvartėm su WTF veido išraiška. Amerikietis baigė savo alų ir priėjo atsisveikinti. Ir dar pridūrė, kad jei aš noriu likti JAV, tai privalau už jo ištekėti… Ačiū, man Europoje gera.

Quite often I am asked why do I travel solo and what I am doing when I travel solo. So the answer is - because I love to travel solo. I like to be on my own. I enjoy being with myself in the places that I don’t know. And mostly I do nothing. I'm just scrolling aimlessly through streets and take pictures. I like to stop at a cafe for a cup of coffee or to have some meal or to grab a pint of beer. That’s nothing special and very special at the same time. By the way, I’ve found a very delicious IPA in Chicago. It’s Lagunitas IPA (I am very happy I can get it in Lithuania as well). Not far from my Airbnb place, in a Pilsen neighbourhood, there is Lagunitas Brewery Company. And there is a taproom. One evening I went there to have dinner and try some beer. When I entered the bar there was a middle-aged man. A type of American that we used to laugh at a little. I’ve noticed that he paid attention to me. As I was quite tired and really didn’t want to talk to anyone I tried to avoid any contact with him. I just craved for hamburger and beer and back to my bed. But that American had other cravings. I was very indifferent to him but this didn’t stop him from coming to me and asking what was I eating. I didn’t say a word just pointed him with my finger on the menu. He started asking questions. Then I said that I was not native and I didn’t speak English. I thought it would help me, that he would leave me alone. But no, he was very excited. When he asked me what I was doing for a living I said I was a photographer. Then he started to show me his pictures on his iPhone. In one picture was captured pork bbq. He decided to explain to me what the word pork means. He started oinking like a pig. When he was telling me about cold winters in Chicago he was shaking. Then he said that he didn’t like caramelized onions (my burger was with caramelized onions). He prefers raw onions. And to explain to me the word raw he was almost screaming loud out FRESH FRESH FRESH… As more he was performing as more I was shocked. I have no doubts he thought I was a silly girl from eastern Europe who came to the US for a better life. And he put so many efforts to make me understand his English body language. You know, it was amazing. People around us were enjoying the performance too. At one moment he stopped. I just think he realized that he has no chance with me or he decided I was too stupid. Anyway, he walked back to the bar. Bartenders and my eyes met and we rolled it in sync with the WTF facial expression. The American ended his beer and came to me to say goodbye. And added that if I want to stay in the US I must marry him!!! Wow! I said thanks I am good in Europe.

Paskutinė diena Čikagoje buvo labai keista. Aš jau buvau pavargus. Visgi miestas didelis, žmonių daug, triukšmas. Visa tai ėmė mane varginti. Ryte atsikėliau labai anksti. Visą laiką Čikagoje atsibusdavau apie 5 val. ryto ir negalėdavau daugiau užmigti. Taigi atsikėliau anksti, nusiprausiau ir nusprendžiau nuvažiuoti pavalgyti į Johnnie's Beef, itališką greito maisto kavinę. Važiuoti reikėjo gana ilgai, buvo siaubingai karšta. Atvažiavus ten pamačiau nemenką eilę laukiančių (geras ženklas) sumuštinių su jautiena ar itališkom dešrom. Personalas tarpusavyje kalbasi itališkai. Taip smagu. Man seilės tįso žiūrint į tas dešras, bet! Aš sugėbėjau užsisakyti sumuštinį be dešros. Taip, aš taip sugebu. Juk sakiau, diena buvo keista. Anyway, suvalgiau didžiulį vegetarišką sumuštinį su aštriais pipirais ir užgėriau jį sprite'u. Buvo gerai. Galvojau, gal visgi dar nusipirkti sumuštinį su dešra, bet ta eilė nei kiek nemažėjo, o ir aš jaučiausi per soti dar vienam sumuštiniui. Tuomet staiga pradėjo lyti. Lijo stiprus vasaros lietus. Aš netoliese autobusų stotelės stovėjau po medžiu. Mano autobusas manęs nepamatė, o aš jį pamačiau per vėlai. Tad teko stovėti dar pusę valandos po medžiu lyjant stipriam lietui. Po to kažkur, kažkurioje L stotelėje, prie manęs labai įkyriai prisikabino baisios išvaizdos pilietis prašantis pagalbos. Jis mane net lenkiškai kalbino. Dar kitoje stotelėje šlaistėsi ir prie žmonių kabinėjosi agresyvus jaunuolis. Dienos prieš tai buvo ramios, o paskutinioji ėmė daryti nepakenčiama. Nusprendžiau anksčiau grįžti, susipakuoti daiktus ir eiti miegoti, nes kitą dieną anksti ryte turėjau skristi į New Orleans. Apie 10 val. vakaro gavau laišką su žinute, kad mano skrydis į New Orleans atšauktas. WTF!!! Siaubingai susinervinau. Nežinojau ką daryti. Tikrinau informaciją internete. Tuomet susiradau kitą skrydį, kitose avialinijose, iš kito oro uosto. Kaip ir viskas gerai tik labai neplanuotos didelės išlaidos. Už atšauktą skrydį atgavau pinigus už bilietą, dar gavau 100 baksų vertės kuponą kitam skrydžiui JAV, kuris galioja iki rugsėjo kažkelintos. Gal kam reikia? Bet tai mažiau nei pusę naujo bilieto vertės. Pykau, keikiausi, spjaudžiausi, naktį praktiškai nemiegojau. Anksti ryte išsikviečiau uberį ir išvykau į naują nuotykį New Orleans. 

The last day in Chicago was kind of weird. I felt exhausted by the big city, hot weather, crowded streets, noise… I woke up in the morning very early. All the time I was waking at 5 am and couldn't fall asleep after. So I woke up early, took a shower and decided to go to eat at Johnnie’s Beef, Italian fast food cafe. It was quite a long way to go and the weather was terribly hot. I felt very tired when I arrived. And there was a long queue. But I don’t mind long queues for food, it's always a good sign. So while I was waiting to make an order, I was dreaming about a juicy beef sandwich. But finally, I ordered a vegetarian sandwich with hot spicy peppers. OMFG! I can’t explain how did this happen. It just happened. I felt absolutely dumb. Anyway, the sandwich was really good without meet as well. I was thinking to buy another one with meat or sausage but I was already full. After the vegetarian disaster, I went to catch a bus to go to the Loop and the rain started. It was heavy summer rain. I was waiting for the bus close to the bus stop standing by the tree. And standing like this I’ve definitely skipped my bus. The bus didn’t stop because the driver didn’t see me. So I was standing in the heavy rain for 20 minutes more waiting for the next bus. Then at some L stop, one homeless was pleadingly asking for money. Then at the next stop, one aggressive young man was shouting and picking fights with the people. Days before were quite easy and joyful, but the last one was going the wrong direction. I decided to come back earlier, to make my stuff because next morning I had a flight scheduled to New Orleans. At about 10 PM I’ve got an email with the info that my flight to New Orleans was canceled. WTF!!! It made me mad and furious. I was checking information online and trying to find a way to get to New Orleans. I didn’t want to stay in Chicago one more day. I just hate when my plans are ruined. I’ve found another flight with other airlines from another airport. But worst of all it was unplanned expenses. From that canceled flight I’ve got my money back and also airlines gave me 100 bucks voucher for another flight inside the US (it’s valid till September, maybe someone needs it?). But my new flight ticket was more than twice as expensive. So I was really furious, I was swearing, I couldn’t sleep all night. Now it looks funny but at the moment it was not. Early morning I called an Uber and went to my new adventures to New Orleans.