„Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restoranas arba tiesiog “Stikliai” žinomi bene kiekvienam. Man stikliai visada buvo geros kokybės, prabangos ir pagarbos maistui bei istorijai, simbolis. Taip pat pagarbos simbolis žmogui. Ir visai nesvarbu ar tai paprastas lankytojas iš gatvės ar kilmingas užsienio svečias. Mano senelis su savo kolegomis žurnalistais eidavo kavos į “Stiklius”. Sesuo, būdama studentė, gavusi stipendiją taip pat su draugėmis eidavo kavos į “Stiklius”. Aš, turiu prisipažinti, gavusi stipendiją eidavau alaus ir ne į “Stiklius”. Matyt kiekvienas turi užaugti savo “Stikliams”…
Pastaraisiais metais populiari lietuviškos virtuvės identiteto tema ir ties ją dirbančių restoranų Vilniuje yra ne vienas. Stiklių restoranų šefas Gerdvilas Žalys taip pat neatsilieka. Gal net atvirkščiai, įnirtingai veržiasi į priekį. Neslėpsiu, po pirmo susidūrimo su šiuo šefu, dar praeitų metų pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje, pamaniau, oho koks jaunas arogantiškas šiknius. Po kiek laiko, atslūgus emocijoms, pagalvojau, kad gal visgi gali sau leisti būti arogantišku šiknium, kai tau tik 28 - eri. Kai esi velniškai talentingas, kupinas energijos ir užsidegimo. Kai kūrybiškumas trykšta per kraštus. Kai esi disciplinuotas perfekcionistas. Ir, visų svarbiausia - viską darai su meile ir pagarba. Aš jau nekalbu apie įspūdingą jauno šefo CV.
Vakar „Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restorane ragavau antrąjį šio šefo sukurtą degustacinį meniu. Jį sudarė septyni patiekalai, kurių kiekvienas paruoštas naudojant skirtingą techniką. Tai buvo labai skani, elegantiška ir subtili gastronominė patirtis. Kiekvienas patiekalas tarsi atskiras meno kurinys su savo idėja ir istorija. Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad Vilniuje atsiranda vis daugiau tokių vietų, kur gali ne tik skaniai pavalgyti (nes skaniai galima pavalgyti ir namuose, ir prie kebabų kiosko), bet išgyventi mažų ir didesnių jausmus supurtančių stebuklų. Stebuklų, kuriuos kuria graži aplinka, malonus bendravimas bei kokybiška ir estetiška gastronomija.
“Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restaurant is a legendary restaurant in my Vilnius. Restaurant is well known by its quality, luxury and respect to food and history. Also it’s know for the respect to a man no matter is it a humble restaurant guest just from the street or a noble visitor from foreign country. My grandfather used to drink coffee at “Stikliai” restaurant with his colleagues journalists. My sister and her university mates used to go for a cup of coffee to “Stikliai” after they got their humble stipends. Well me, I used to spend my stipends on a beer and unfortunately it was not at “Stikliai”. It seems everyone has to grow up for their “Stikliai”…
Over last few years lots of restaurants in Vilnius are working on a Lithuanian cuisine identity. Same does “Stikliai” restaurant. And I could say that the restaurant chef Gerdvilas Žalys is moving fast this direction. I need to admit that my first impression about the chef wasn’t very good. Actually after the first time I saw him I said to myself what an arrogant bastard he was. Then a bit later I understood whatever - an arrogant bastard or not - he is an insanely talented young chef (just 28 y.o.) who has lots of creativity and energy. He is well disciplined and absolute perfectionist. And everything he does - he does it with love and huge desire.
Yesterday I had a chance to taste the second tasting menu created by chef Gerdvilas Žalys at „Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restaurant. Menu has seven dishes every of which was made in a different gastronomic technique. And I could say it was an amazing, very subtle, elegant and aesthetic gastronomical experience. I am so happy and proud that this kind of gastronomical experience is now available in my city.
Pirmas į stalą buvo patiektas kiaušinis su skrebučiu. Tai lėtai virtas kiaušinis su kapota lašiša, žiedinių kopūstų putėsiais, patiektas su grietinės traškučiu bei raudonaisiais ikrais. Galbūt nuskambės banaliai, bet tai buvo tobula. Kiaušinio tekstūra buvo švelni tarsi aksomas. Aš labai mėgstu kiaušinius ir dažnai pusiau rimtai, pusiau juokais sakau, kad jei šaldytuve nėra kiaušinių, tai valgyti iš viso nėra.
First dish. An egg with a crisp. Slow boiled egg with salmon tartar, cauliflower mousse and served with sour cream crisp and red caviar. Insanely delicious. I love eggs very much and could eat them for my breakfast, lunch and dinner. I even often say if there were no eggs in my fridge, there were nothing to eat.
Antras į stalą buvo patiektas prabangios karališkos išvaizdos patiekalas - Ungurio “Tiara” - rūkyto ungurio kapotinis su burokėlių želė, krienų majonezu ir pjaustytais obuoliais. Buvo skanu. Skoniai tarpusavyje suskambėjo, kaip kad suskamba gerai suderintos gitaros stygos (ha, man patinka rock’as). Burokėlių želė pavergė subtilumu. Bet! Kad ir kaip skanu, vaizdas šiuo atveju buvo įspūdingesnis už skonį.
Second dish. Eel “Tiara”. Smoked eel tartar with beetroot jelly, horseradish mayonnaise and sliced apple. It was very delicious but the look of the dish was more impressive though.
Trečias patiekalas - Ravioli su ungurio bei duonos įdaru ir kiaušinio tryniu. Šis patiekalas buvo tikra bomba. Tik pamanyk, ravioli, nieko ypatingo. Bet matyt tas paprastumo ir jaukumo jausmas, kuris apima valgant naminius ravioli ir tas švelnus nepadoriai pasileidęs kiaušinio trynys sukėlė tikrą jausmų cunamį. Man tuo metu laikas tarsi sustojo. Aš nieko nemačiau aplinkui ir nieko negirdėjau, tik mėgavausi ta skonių ir švelnumo darna. Deja, o gal ir laimė, į realybę sugražino kitų svečių pasimėgavimo aimanos.
Third dish. Ravioli with eel and bread filling served with egg yolk. It was a blast! At first it didn’t seem exceptional. But the simplicity of the taste of ravioli, the tender taste of eel and bread filling and finally the smooth as velvet egg yolk made me swoon.
Ketvirtas patiekalas ir pirmas karštas patiekalas pavadinimu “ekstrakcija”. Langustinų sultinyje glazūruota menkės filė, patiekta su moliūgų ir salierų mozaika. Džiaugsmas akiai ir skonio receptoriams. Tai skaniausia tobulos tekstūros menkė kokią tik esu ragavusi.
Fourth dish. Norwegian cod fish glazed in a langoustine broth and served with pumpkin celery mosaic. Simple yet irresistible. It was the most delicious cod fish I’ve ever ate.
Penktas patiekalas “Palikimas”. Karvelis su foie gras Savojos kopūste, patiektas su bulvių piurė. Šis patiekalas, kaip kad viena iš viešnių pakomentavo, turėtų vadintis ne palikimas, o pakilimas. Buvo nežemiškai skanu.
Fifth dish. Pigeon with foie gras rolled in a Savoy cabbage and served with potato purée. The taste was out of this world. Tender pigeon, foie gras and smooth as silk potato purée went so good all together.
Šeštasis ir pats saldžiausias iš visų patiekalų - “Opera Butterfly”. Šokoladinė sfera su pasiflorų šerbetu, juzu ir laimo Chantilly kremu, sūdytais karamelizuotais migdolais ir espresso brownie. Kai visa tai dar yra apliejama šiltu brendžio karamelės padažu, stoiška opera staiga virsta įsisiautėjusiu kabaretu!!! Tai galingas skirtingų skonių, tekstūrų ir temperatūrų fejerverkas.
Sixth dish. “Opera Butterfly”. Chocolate sphere with passion fruit sherbet, yuzu and lime Chantilly, salted caramelised almonds and espresso brownie. And it was served with warm brandy caramel sauce. Huge firework of different tastes textures and temperatures.
Galutinis prisilietimas - šokoladiniai triufeliai su juodaisiais trumais ir jūros druska. Tai, kas man labai labai labai patinka. Dievinu beprotiškiausius šokolado derinius ir šis tiesiog tobulai beprotiškas.
Last touch - chocolate truffles with black truffles and sea salt. Very intense taste of chocolate and truffles. It was a love from the very first taste.
