Weekend in Warsaw

Sveiki,

Praeitą savaitgalį, penktadienį, kovo  8, moterų solidarumo dieną, nuvykau į Varšuvą. Pro Varšuvą esu ne kartą pravažiavusi, porą kartų esu buvusi centrinėje Varšuvos stotyje, bet pačios Varšuvos nebuvau mačiusi. O faktas, kad tame mieste gyvena mano gera univero laikų draugė ilgai nedavė man ramybės, net, sakyčiau, kėlė šiokį tokį gėdos jausmą. Su Agnieszka retsykiais susirašydavom ir vis jai žadėdavau atvažiuoti pas ją pasivečiuoti. Tai taip dešimt metų važiavau. Bet galiausiai man pavyko! Ir žinot tą jausmą, kai daugybę metų nematei žmogaus ir štai jūs susitinkate. Sėdite atsipūtę drauge, geriate kavą, kalbatės ir atrodo, kad tų dešimties metų net nebuvo. Eina sau koks geras jausmas!

***

Hi there,

Last weekend, on Friday the 8th of March, on International Women’s day, I escaped to Warsaw. I’ve drove through Warsaw few times but haven't visited the city before. And the fact that one of the best friends of mine lives in that beautiful city made me feel a bit ashamed. So many times I've promised to my friend to visit her but all those promises lasted ten years. But finally I made it! And it was such a lovely visit. That feeling when you meet a friend that you haven’t seen for such a long time. You both are sitting relaxed, drinking coffee and talking like nothing's changed. Like those ten years never past. It’s an amazing feeling!

Pas Agnieszką praleidau porą dienų. Oras Varšuvoje nedžiugino tad daug laiko praleidome tiesiog jaukiai namuose bendraudamos. Bet vakarais išeidavome į miestą. Pirmą vakarą Agnieszka rezervavo stalą viename iš prašmatniausių restoranų “Pod Gigantami”. Mes, žinoma galėjome taip, kaip studijų metais, eiti per barus. Na bet visgi dešimt metų praėjo, esame rimtos ir padorios moterys, galų gale!!! Tad ir vietą vakarienei pasirinkome padorią. Kitą kartą, tikiuosi ne po dešimties metų, sutarėme eiti per barus… Taigi pasipuošusios eleganiškomis suknelėmis nuvykome į prašmatnųjį “Pod Gigantami”. Elegantiškame restorane dvi eleganitškos damos prie mum dviem elegantiškai paserviruoto stalo. Buvo kiek juokinga, bet mudvi damiškai elegantiškai tvardėmės. Mėgavomės estetiška aplinka, maloniu aptarnavimu, puikia muzika ir žinoma skaniu maistu.

***

I've spent few days with my friend Agnieszka. The weather in Warsaw was terrible so most of the time we spent being cosy at her place and talking about our lives. But on Friday and Saturday evenings we've visited few restaurants. First night we had a dinner at famous restaurant “Pod Gigantami”. It’s a very elegant place. At first we thought that we will go from one bar to another like we used to do when we were students. But come on, now we are two serious ladies meeting after ten years :D So we chose an elegant and serious restaurant. Next time, I hope sooner than in ten years, we will check best bars in Warsaw... So we've dressed up elegant dresses and went to “Pod Gigantami” (the name of the restaurant translates “Under Giants”). Two elegant ladies in an elegant restaurant at a subtly and elegantly served table for two. The situation seemed a bit comic to us but as well educated elegant ladies we controlled ourselves and didn't laugh loud. We've enjoyed the evening, aesthetic ambience, gentle service, lovely music and delicious food.

Pirmos patiektos buvo daržovės drebučiuose, elegantiškai papuoštos džiovinto mėlynojo svogūno riekele - Šefo komplimentas. Tas džiovintas svogūnas man pasirodė toks wow. Kaip vyšnia ant torto. Smagu, kai tokia paprasta daržovė kaip svogūnas palieka įspūdį. Užkandžiui ragavome jautienos tartarą. Skonis geras, tik mėsa per smarkiai sukapota, ji tokia minkšta, beveik tyrės konsistencijos. Bet visą reikalą labai pataisė kiaušinio trynys, kuris buvo tobulos konsistencijos. Ir minkštas, ir kietas. Minkštas, bet ne skystas, bet ir ne trapus, kai būna kietas. Na toks skanus, toks geras, toks kreminis. Grįžusi namo googlinau kaip tokį pagaminti. Būtinai reikės skirti laiko ir paeksperimentuoti. Pagrindinis patiekalas - Polish Style kepta antiena patiekta su burokėlių leistinukais, šakninėmis daržovėmis ir vyšnių bei spanguolių padažu. Labai sotus ūkiškas, tačiau karališkai patiektas patiekalas. Nežinau kaip po visos tos vakarinės man dar tilpo desertas. Kuris ne šiaip sau koks gaivinantis šerbetas, bet Crêpes Suzette - lietiniai su apelsinų ir Grand Marnier padažu.

Po vakarienės susirinkome mums restorane įteiktas moterų solidarumo dienos tulpes ir grįžome pas Agnieszką.

***

At first we were served vegetable jelly topped with dried slice of purple onion - Chef’s compliment. I was just impressed by the genius and charming simplicity of that onion. Then I've tried beef tartare served with toast, pickles, creamy egg yolk and dried onion. It was good I just didn’t like the consistency of tartare. It was too creamy. But creamy egg yolk was out of this world. I need to take some time and do my kitchen experiments with egg yolks. Main dish - roasted duck Polish style with sour cherry–cranberry sauce served with beetroot laid noodles, root vegetables. It was absolutely delicious, beautifully served huge portion. I really enjoyed it. After all that I still had space for the desert in my stomach. And it wasn’t a light dessert, no it was Crêpes Suzette. Don’t ask me how I ate all of it…It was a huge dinner.

Kitą rytą mano draugė turėjo reikalų mieste, aš tuo tarpu tiesiog slampinėjimui po miestą. Niekada nemaniau, kad Varšuva tokia graži. Man visada ji asocijavosi su Centrine stotimi ir stoties kebabais, kurie beje labai skanūs. Taigi slampinėjau aš po senamiestį, po parkus. Kokie gražūs ten parkai! Nuėjau iki Karališkojo Lazienkų parko - didingas ir labai gražus. Nors oras buvo tikra bjaurybė, bet vis vien gražu. Galiu tik įsivaizduoti kaip čia turėtų būti gražu vėlyvą pavasarį ar rudenį. Bevaikštant po miestą man susidarė įspūdis, kad Varšuva - knygynų ir cukrainių miestas. Kaip minėjau, oras nelabai džiugino tad sušalusi vis užsukdavau į kokią nors cukrainę kavos ar į knygyną sušilti. Užsukau ir į vieną iš seniausių, nuo 1869 m. veikiančią kavinę “A. Blikle”. Istorinė vieta išlaikiusi savo tradicijas. Ir tai taip gražu. Užsisakiau lenkiškus pusryčiaus - maišytą kiaušinienę patiektą su duona, šviežiomis daržovėmis, tepamu varškės sūriu, virtu rūkytu kumpiu ir pončka. Ta kiaušinienė buvo gera, duona labai bloga, o pončka nuostabi. Su rožių džemu, cukraus glaistu ir apelsinų cukatais. Nemėgstu rožių džemo, bet žinot kaip būna, kai tiesiog mėgaujiesi akimirka, kai aplinka ta ir momentas tas, ir jausmas tas… Kažkaip ypatingai svajinga aš toje Varšuvoje buvau, tad ta pončka įdaryta rožių džemu man pasirodė ypatingai skani.

***

Next day Agnieszka had to fix up some stuff so I spent few hours strolling through the streets of Warsaw. And to be honest I’ve never thought that Warsaw is such a beautiful city. It always associated to me with Central station and kebabs which BTW are quite good there too. So I was strolling through the streets and spending my time in the beautiful parks of Warsaw. I've visited Royal Lazienki Park which is huge and very beautiful. Although there were no flowers and trees were still without leaves but it looked gorgeous. I just can imagine how beautiful it is in the end of spring time or in the autumn. Walking through the streets it seemed to me that Warsaw is the city of book and pastry stores. As I mentioned before the weather wasn’t very nice, it was cold, windy and rainy so time by time I jumped into bookstores or pastry cafes to warm up. I visited a famous cafe “A. Blikle” which works there since 1869. A place with its history and traditions. I had a brunch there - polish style breakfast - scrambled egg served with bread, smoked boiled ham, fresh cottage cheese, vegetable, butter, jam and famous pączek. Pączek - is a traditional Polish doughnut mostly served on fat Tuesday. These pączki at Blikle cafe are filled with rose jam, decorated with sugar glaze and candied orange zest. I am not a fan of rose jam but that pączek was surprisingly delicious.

Vėliau susitikome su Agnieszka ir mudvi dar aplankėme vieną cukrainę - “Smaki Warszawy”. Čia vitrinoje-šaldytuve iš skirtingų lentynų mane gundė morenginiai, šokoladiniai, vaisiniai, tradiciniai lenkiški tortai, pyragai ir pyragėliai. Tačiau viršų paėmė morenginis tortas su maskarponės kremu ir juodaisiais serbentais - Tort Bezowy. Ta pati morenginė pavlova, tik tokia labai lenkiškai drūta :)

Štai tokia trumpa, jauki ir saldi buvo mano Varšuva.

Do zobaczenia, Warszawa!

***

Later Agnieszka and I met and we visited another place for a dessert - “Smaki Warszawy”. Here I felt how different desserts tried to seduce me from the shelves of showcase refrigerator. I was seduced by Polish Meringue - Tort Bezowy - cake with mascarpone cream and blackcurrant. That was heavenly delicious - huge piece of crispy meringue outside and soft and fluffy inside, soft mascarpone and sweet and sour blackcurrant compote.

So my weekend in Warsaw was like this. Too short but very sweet and cozy.

Do zobaczenia, Warszawa!