Trip to USA. New Orleans III

Sveiki,

New Orleans yra visai kitoks miestas nei dauguma miestų JAV ar Europoje. Jis unikalus savo architektūra, muzika, laisve, žmonėmis ir maistu. Maistas čia tikrai išskirtinis ir labai skanus. Kai kam nors pasakydavau, kad ruošiuosi važiuoti į New Orleaną, visada išgirsdavau “oooo, maistas ten labai geras”. Arba kai jau kam nors pasakodavau, kad buvau New Orleane manęs paklausdavo “tai ar tikrai maistas ten toks geras, kaip sako?”

 Taigi maistas ten tikrai geras. Na bent jau mano skoniu tai tikrai. Jūros gėrybės, daržovės, daug prieskonių ir sviestas… Luizianos Kreolų ir Cajun virtuvės gana specifinės. Kreolų virtuvei didelę įtaką darė vakarų Afrikos, vietinių amerikos, prancūzų ir ispanų virtuvės. Šiek tiek juntama ir italų, vokiečių, haičio, vietnamo virtuvių įtaka. Tai miestietiška virtuvė gimusi imigrantų, susimaišiusių su vietiniais, namuose. Pagrindiniai šios virtuvės elementai tai roux (sviestas ir miltai), taip vadinamoji šventoji trejybė - svogūnas, salieras ir žalioji paprika, taip pat grietinėlė, sviestas ir pomidorai. Populiariausi kreolų patiekalai yra gumbo troškinys su mėsa arba vėžiagyviais (nors gumbo, kiek kitokį, labiau panašų į guliašą, gaminamas ir cajun virtuvėje), ryžiai su pupelėmis, jambalaya (ispaniškos kilmės patiekalas su ryžiais, daržovėmis ir mėsa), étouffée (troškinti vėžiagyviai patiekiami su ryžiais; patiekalas taip pat populiarus ir cajun virtuvėje).

Cajun virtuvė yra laikoma paprasta, kaimo virtuve, kuriai įtakos turėjo prancūzų, Afrikos ir vietinių Amerikos indėnų virtuvės. Ji siejama su prancūzakalbiais iš Kanados Akadijos regiono, kurie 18 a. antroje pusėje britų buvo deportuoti į Louisiana. Cajun kaip ir Kreolų virtuvėje dominuoja šventoji trejybė - svogūnai, salierai ir žalioji paprika, bet čia nerasime pomidorų. Taip pat naudojamas roux, tik vietoje sviesto gali būti panaudoti gyvulinės kilmės taukai ar augalinis aliejus. 

Hi there,

New Orleans is a completely distinctive city compared to other cities in the USA or Europe. Music, architecture, easiness, people, and food makes this city very special. The food is absolutely delicious there. When I was telling anyone that I was going to visit New Orleans I always heard people saying “awe food is so good in New Orleans”. And when I was telling that I have already been in New Orleans I was asked “is the food as good as they say?”. 

Now I can say YES! The food is very good there. At least to my taste. Seafood, vegetables, seasoning, and butter. It’s all that I like. Louisiana Creole and Cajun cuisines are very specific. The Creole cuisine was influenced by West African, local American, French and Spanish. Also, there are some touches of Italian, German, Haitian and Vietnamese cuisines as well. It is considered a cuisine that was created in the families of locals and immigrants. Creole cuisine incorporates roux - made of flour and butter. The so-called “holy trinity” of green bell pepper, onion, and celery. There are lots of dairy products like cream and butter. And also they use tomato as a legacy of Italian immigrants. The most popular dishes are gumbo (a stew made with meat or shellfish; it's also made in Cajun cuisine difference just in roux; Creole uses more tomatoes and Cajun Gumbo looks more like a goulash), rice and beans, jambalaya (it’s a Spanish origin dish with rice, vegetables, and meat), étouffée (a dish is found both in Creole and Cajun cuisine; stewed shellfish, typically served over rice).

Cajun-style of cooking named for the French-speaking Acadian people deported by the British from Acadia in Canada to what is now called the Acadian region of Louisiana. Cajun cuisine is considered as a simple and comfy country cuisine. It is based on locally available ingredients and preparation is relatively simple.It has an influence of French, African and local American Indian cuisines. Cajun cuisine as Creole cuisine has the same “holy trinity” of green bell pepper, onion, and celery. But they use fewer tomatoes. There is roux as well just the difference between Cajun and Creole roux that creoles had more dairy products to utilize and that is why their roux is made from butter and flour, which is the traditional way to make a roux. Cajuns would use animal fats or oils to produce their roux. 

Lankantis New Orleane būtina paragauti Beignete. Tai aš padariau tik atvykusi. Diane, pas kurią buvau apsistojusi, pasiėmė mane iš oro uosto ir nuvežė į centrinį miesto parką. Ten aš ir paragavau garsiųjų beignet legendinėje “Cafe du Monde”. Tai tokie nedideli pagalvėlės formos, mielinės tešlos, riebaluose virti ir gausiai cukraus pudra apibarstyti pyragaičiai. Man jis pasirodė kažkoks tarpinis variantas tarp spurgos ir žagaralėlio. 

When in New Orleans you must try Beignets. It’s a deep-fried dough pastry. When I arrived in New Orleans my host Diane picked me up from the airport and took me to the city park. There I’ve tried my first ever Beignets at the famous “Cafe du Monde”.

Be beignete dar privalu paragauti, gumbo, vėžių su bulvėmis ir kukurūzais (Louisiana crawfish boil), ant žarijų keptų jūros gėrybių, po boy (tai tokie sumuštiniai, dažniausiai su jautiena arba žuvimi ir vėžiagyviais, su balta duona traškia plutele bei minkštu vidumi), aligatoriaus mėsos dešros (aš valgiau keptą dešrą su benedikto kiaušiniais pusryčiams, o mamyte kaip gerai…), austrių (žalių ir keptų), “southern pie” (tai pietinių šiaurės Amerikos valstijose populiarūs naminiai pyragai, man jie dvelkia kinematografiška nostalgija) 

Then it's a must to try gumbo, Louisiana crawfish boil, shellfish bbq, Po boy (a traditional Louisiana sandwich almost always consisting of meat, usually roasted beef or fried seafood. The meat is served on New Orleans French bread, known for its crisp crust and fluffy inside), alligator sausage (I had it on one of my brunches with egg Benedict and it was so good…), oyster both raw and baked, Southern pies that.

Man bene didžiausią įspūdį paliko virti vėžiai su bulvėmis ir kukurūzais. Siaubingai karštą ir tvankią dieną pėsčiomis nusivilkau nuo Prancūzų kvartalo iki Cajun Seafood parduotuvės ir restorano. Eiti buvo apie 25 min. Ir ne šiaip patogiais šaligatviais, o dalį kelio reikėjo eiti palei aplinkelių viadukus, po tiltais bei šalikelėm. Tad ėjau gerokai ilgiau, nes dar ir GPS’as grybavo, o sunkiai pakeliamas oras vertė karts nuo karto kur nors stabtelėti atsigaivinti. Žinot, naiviai tikėjausi, kad tas restoranas, būdamas atokiau nuo centrinių turistinių gatvių, bus laisvesnis. Kad ten tai jau tikrai nereikės stovėti eilėje. Todėl jūs net neįsivaizduojat kokia buvo mano reakcija, kai pamačiau apie 20 žmonių laukiančių eilėje, kad patektų į vidų. Kieme vis dar siaubingai karšta, saulė plieskia ir ta eilė. Aš jau buvau išgėrusi visą vandenį savo gertuvėje. Stovėjau toje eilėje ir man darėsi silpna, norėjosi verkti iš nevilties. Ir dar vienas siurprizas. Patekus į vidų reikėjo dar stovėti eilėje. Na bet viduje veikė kondicionierius. Ta parduotuvė restoranas visai nepriminė nieko fancy. Patalpos kairėje pusėje buvo kokių 30 nedidelių staliukų su kėdėmis, pora staliukų su servetėlėmis, šiaudeliais ir vienkartiniai įrankiais, šiukšliadėžės. Toks greito maisto restorano vaizdas. Patalpos dešinėje pusėje - dvi prekybos zonos. Vienoje pagamintos jūros gėrybės, kitoje šviežios. Tad čia eilės judėjo gana greitai. Dalis pirkėjų pirko šviežias jūros gėrybes ir ėjo jų gamintis namuose, kiti pirko jau pagamintas ir valgė vietoje arba nešėsi namo ar kur nors kitur. Aš pirkau 1 lb virtų vėžių, keturias virtas bulves ir du virtus kukurūzus. Viską sudėjo į polietileno maišelius. Dar nusipirkau šalto alaus. Corona extra. Manęs paklausė kokio dydžio coronos norėsiu. Aš išpūčiau akis ir paklausiau kokio dydžio turi. Buvo mažas ir didelis. Paprašiau didelio, buvo įdomu, nes pas mus corona tik maža. Laisvų staliukų nebuvo, tad prisėdau prie kažkokios šeimynos, kuri godžiai valgė krabus, vėžius, langustus iš maišiukų bei po boy sumuštinius. Išsirišau savo patiekalą, nufotografavau ir pradėjau mėgautis. Ir tai buvo kažkas tokio, ką sunkiai galiu nupasakoti. Vėžiai virti gardžiame sultinyje su daugybę labai gerai suderintų prieskonių. Buvo ir pakankamai sūru, aštru, saldu ir aromatinga. Ir bulvės su kukurūzais labai gerai tuos vėžius papildė. Ir tie kontrastai - super simple aplinka, maišeliai… ir prabangios jūros gėrybės… polietileniniame maišelyje! Į Cajun Seafood atėjau nežinodama ko tikėtis, susierzinau dėl eilės, bet galiausiai išėjau laiminga, tarsi vaikas gavęs saldainį. Ėjau ir šypsojausi. 

I’ve tried everything from my list except Po boys. But I’m going to be back in New Orleans soon so I’ll fix it. Everything that I’ve tried was very delicious. But Louisiana's crawfish boil was the most delicious and impressive. To get this dish I went from the French Quarter to Cajun Seafood Restaurant & Market. It was about 25 minutes of walking distance. But it took more time for me. Firstly, because it was hot as hell. So a few times I stopped at different bars to chill and grab some cold drinks. Secondly, GPS didn’t work well. And thirdly, the route was pretty difficult. Some distance I went along the wide road and viaduct. And there was kind of intense traffic. I had naive thought that there wouldn’t be a queue to get to the restaurant and I could get in straight away. Ah, how naive I was. When I saw about 20 people waiting in a queue I was shocked. I was almost going to cry. I felt exhausted and thirsty. But I took a place and started to wait. And another surprise. There was another queue actually two queues when I’ve gotten in. One queue for cooked seafood and another for fresh seafood. The place is quite simple inside. Nothing fancy at all. There was a restaurant area that's similar to most fast-food restaurants with simple furniture, plastic vessels, paper napkins. The queues were moving quite fast. I was in the queue to cooked seafood. Most of the customers were buying boiled crawfish as did I. I’ve bought 1 lb of boiled crawfish, 4 boiled potatoes, and 2 boiled corn. All were packed in plastic bags. I also bought a large bottle of corona extra (in Lithuania we have only a small bottle of corona so I was curious when the vendor asked me what size I wanted) and went to find a table. The place was busy so I’ve gotten a chair next to other people who were enjoying Po boy sandwiches, lobster, and crawfish. I opened my plastic bag with that delicious food, took a few pictures and started to enjoy my meal. Everything was boiled in a very deliciously seasoned stock. It was insanely delicious. It was high-level food in a simple place and served in a plastic bag. I came to that place with no expectations and left it as happy as a child who got a candy.

Priešais Cajun Seafood, kitoje gatvės pusėje, po viaduku, buvo įsikūrusi moteris su savo “autobaru”. Greta jos, ant sulankstomų kėdžių, sėdėjo keturios paauglės mergaitės, spėju, kad tai buvo jos dukros. Ji pati gamino kokteilius su ananasų ir braškių sultimis bei degtine. Vienas kokteilis 20 baksų. Eilės prie kokteilių didelės nebuvo bet pastoviai, kiek mačiau, o stebėjau kokį pusvalandį, būdavo kokie 2 - 3 pirkėjai. Ir sukosi ta moteris vikriai. Buvo gražu žiūrėti. Su visais maloniai bendravo kol nupjaudavo ananaso viršūnę, kol skobdavo ananaso vidų, kol supildavo sultis, papuošdavo, įsmeigdavo skėtuką, įmerkdavo šiaudelį ir galiausiai užvoždavo mini baro degtinės buteliuką. Netoli tos moters buvo dar keli panašūs prekeiviai su “atobarais”. Vieni prekiavo šviežiai spaustomis sultimis, kiti veganišku maistu. Tuo tarpu, už kokių trijų šimtų metrų, po kitu tiltu voliojosi apsvaigę benamiai. Trys vyrai ir viena moteris. Na gerai, nesivoliojo, o paskiloję kažkokius kartonus ir skarmalus ant jų gulėjo. Ir čia, stebint tas “potiltines” istorijas ėmiau galvoti apie pasirinkimus. Štai ta moteris pasirinko skobti ananasus ir gaminti iš jų kokteilius. Ne kažką, jei jau rimtai, bet ji dirba ir dirba gražiai ir nuoširdžiai. Ir ji šypsosi. Tie kiti pasirinko voliotis. Priėjau prie tos moters, nusipirkau ananasą kokteilį. Kol jį gamino mudvi pabendravom. Man ji pasirodė labai įkvepianti ir pozityvi, palinkėjau jai geros prekybos ir nuėjau ieškoti autobuso stotelės. Jau temo ir eiti pėsčiomis patiltėmis man nebeatrodė labai romantiška. 

On the other side of the street from Cajun Seafood, under the bridge, there was a woman making pineapple cocktails. Next to her were four teenage girls, probably her daughters. That lady was making pineapple strawberry vodka cocktails in a pineapple for 20 bucks. There was no huge queue to her “auto bar” but she was busy enough. I was enjoying how she is working and communicating with her customers. There were more people working at their “auto bar”. Some were selling soft drinks, others served vegan food. I like this kind of business. Meanwhile not far from those small “auto bars” there was a group of homeless people. They were doing nothing. Some of them were sleeping on cardboard. And you know seeing those two groups of people under the bridge I was thinking about choices we made in our lives. Some people choose to lay under the bridge while others decided to work under the same bridge as that woman. At that moment I found her very inspiring. I’ve bought one cocktail and had a lovely chat with her while she was making me a drink. I drank it, wished her good luck and went to find a bus stop. It was getting dark and I didn’t want to walk along the wide road and under the bridges in the evening.

Tabasco padažas mano virtuvėje yra mylimas ir labai gerbiamas. Lietuvoje yra šiokia tokia problema gauti jo skirtingų rūšių. Yra tas klasikinis, dar, gerai paieškojus galima rasti mild green pepper sauce ar chipotle. Žinojau, kad Luiziana yra šio padažo gimtinė ir vyliausi aplankyti fabriką, kuriame jis gaminamas. Bet planai susidėliojo kitaip. Kita vertus, New Orleane yra daugybė suvenyrų parduotuvių, kuriose apstu šio ir kitų firmų padažų. Ir mane labai nustebino didžiulis jų pasirinkimas. Vien Tabasco padažų aš radau gal septynių skirtingų skonių. Neesu tikra, bet gali būti, kad jų yra ir daugiau. Tad net nesvarstydama prisipirkau daugybę skirtingų rūšių ir skirtingų kiekių tabasco padažų buteliukų. Tai vienintelės mano parsivežtos lauktuvės namo iš JAV. Tie buteliukai užėmė gana daug vietos mano lagamine, o ir svorio papildomo pridėjo. Tad teko pratuštinti lagaminą ir atsisveikinti su kai kuriais drabužiais. Bet aš to visai nesigailiu.

Tabasco sauce is one of my favorite and it is very respectful in my home kitchen. It’s a kind of challenge to find different types of this sauce in my country. The classic tabasco is easy to find. It’s also possible to get mild green pepper sauce or chipotle. And that’s it. I knew that tabasco is from Louisiana and I wished I could visit Tabasco factory but my plans changed during the trip. But there was plenty of souvenir shops in New Orleans where you can find large variety of Tabasco and other brands sauces. And I was surprised how many different tastes of Tabasco sauce exists. Without any doubts I’ve bought different sauces in different bottle sizes. And it was the only souvenir I’ve taken from US. And it took quite a lot of space in my luggage and added some more weight so I needed to throw away some of my clothes. But I have no regrets about that.

Kitame įraše pasidalinsiu beignets receptu. Žinoma, jos man nesigavo tokios, kaip kad “Cafe du Monde”. Bet jas gaminti, mėgautis ir vaišinti draugus buvo smagu. Tad stay tuned, kitas įrašas jau labai greitai. Ir po to vėl tęsiu savo amerikietiškas istorijas. Dar liko country muzikos sostinė Nešvilis ir blugrass’o tėvynė Kentukis ir jo didžiausias miestas Luisvilis.

In the next entry, I’m going to share the recipe of Beignets that I’ve tried to make myself at home. They are far from those that I’ve got at “Cafe du Monde” but still quite good. At least I had a lot of fun making, tasting and sharing them with my family and friends. So stay tuned, the next blog post is coming soon. And then I’m going to be back to my American story. There are still things to tell about music city Nashville and country of bluegrass Kentucky and its biggest city Louisville.