Sveiki,

Kokia puiki ši savaitė. Savaitė iki Velykų. Daug kepu, išbandau naujus ir grįžtu prie senų, tradicinių kepinių. Čia ateinu su chala arba chalka. Chala (Challah) - tai tradicinė žydiška duona, valgoma Šabo ir kitų žydų švenčių metu. Chalą jau kartą esu kepusi, pernai per Velykas. Tik nelabai kaip man tuomet gavosi. Na skonis buvo puikus, dėl to aš vis nenurimstu ir man norisi ją kepti dar ir dar. Bet vaizdas buvo visai ne koks. Tešlos pasidariau daug, o tai mielinė tešla. Tad ji man kilo it pasiutus. Aš vis bandžiau ją sutramdyti, pyniau tas kasas, o tešla vis pūtėsi, pūtėsi… Aš pykau, verkiau, keikiausi, juokiausi… Galutiniame rezultate gavosi ne pynutė, o paršelis. Rimtai, man vos į orkaitę tilpo. Ši, antroji chala, yra mažesnė, kuklesnė, gražesnė, mielsenė ir lygiai tokia pat skani, kokia buvo pirmoji. Tikrai puiki duona Velykų pusryčiams!

Iškepti chalą man didelis noras kilo, kai perskaičiau vieną iš Kristinos Sabaliauskaitės istorijų knygoje “Danielius Dalba & kitos istorijos”. Tai istorija apie Samuelį Vilnerį, žydą iš Vilniaus, daug metų gyvenantį JAV ir vieną dieną grįžusį į Vilnių. Būdamas Vilniuje jis ieškojo, kur nusipirkti šviežios chalos. Štai pora ištraukų iš istorijos:

- Prašom, ponia, ar turite chalkų?'

- Ko? - nesupranta žnyplėmis apsiginklavusi moteris, besidarbuojanti tarp tortų, pyragaičių ir raguolių.

- Chalų, žydiškų chalų, - Vilneris sako piktai, su nekantrumu žmogaus, jau pusę šimtmečio pratusio, kad jo mažiausi įnoriai tuoj pat įvykdomi. - Ar ne likimo ironija - atėjo laikai, kai Vilniuje negali nusipirkt paprasčiausios žydiškos chalos, - irzliai burba. Davidas tuo tarpu mobiliuoju telefonu jau skambina į viešbutį ir po akimirkos džiugiai praneša atradęs parduotuvę su duona, visai čia pat, bet viešbutis siūlo nesivarginti, jie galį užsakyti, kad atgabentų tiesiai į viešbutį, kiek ir kokios duonos pageidausim.

- Ne, tai ne tas pat, - sako Vilneris savo palydovui. - Aš septynesdiašimt metų svajojau, kaip grįšiu į Vilnių, nusipirksiu šviežią chalką, atsisėsiu, laušiu, valgysiu sau ir lesinsiu žvirblius.

***

- Laba diena, - sako kasisninkė, - čia irgi jūsų? - mosteli į kito pirkėjo prekes ant konvejerio, nes prie padėklų įpratęs Vilneris, žinoma, nepadėjo skirtuko.

- Ne, - sako Vilneris ir moja Davidui išsitraukti piniginę. - Mano, miela ponia, mano tik šita chalka.

- Kas tokio? - klausia kasisninkė.

- Pynutė, pirkėjas norėjo pasakyti “pynutė”, - iš eilės galo garsiai sako griežtos išvaizdos pusamžė blondinė su akiniais.

- Py-nu-tė, o ne chalka, chalka - lietuviškai nevartotinas žargonas, - pamokančiai sako ji.

- Fy-gu-tė, aš pats, miela ponia, žinau, ką noriu pasakyt, - sako jai atsigręžęs Vilneris, ūmai vėl pasijutęs penkiolikmečiu Šmulka, ir pasikišęs chalką po pažasčia išdidžiai ištipena iš parduotuvės. - Argi ne mišiugina? - sako jis Davidui, jau išėjus. - Dar palyginti jauna, o jau visai marazmatikė. (p. 123 - 124. Sabaliauskaitė K., "Danielius Dalba & kitos istorijos", 2012).

Skaytydamą šią istoriją ir epizodą apie chalą, man kilo mintis pradėti gaminti maistą iš literatūros kūrinių bei kino filmų ir, žinoma, apie tai rašyti bloge. Ilgai tam ruošiausi ir štai mano pirmasis, tikiuosi, kad ne paskutinis, įrašas įkvėptas literatūros kurinio.

Hi there,

What a great week. A week before Easter. I'm baking a lot. Trying the new and backing the old, traditional pastry recipes. Here I come with Challah bread. Challah is a special Jewish braided bread eaten on Sabbath and Jewish holidays. I've baked challah once before on Easter last year. But it wasn't very successful attempt. Well the taste was good, but my challah bread looked like a piglet, not like a braided bread. The second attempt was more successful. This time my challah bread is smaller and looks lot better and cutter. And the taste just fantastic. I think it's really good bread for Easter breakfast!

I've decided to try to bake a challah bread when I red one story of Kristina Sabaliauskaitė from her book "Danielius Dalba & Other Stories" (english translation "Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories"). It's a story about Samuel Vilner, Jew from Vilnius for a long time living in the United States and one day returned to Vilnius. And back in Vilnius he was searching where to buy a fresh baked challah. Here are couple of excerpts from the story:

‘Please, madam, do you have any challah?’

‘What?’ says the woman, armed with some tongs, working amongst cakes, biscuits and baumkuchen.

‘Challah, Jewish challah’, says Vilner angrily, with the impatience of a man, who over half a century had become used to having his slightest whim catered to immediately.

‘Isn’t it an irony of fate, the time has come when one can’t buy ordinary Jewish challah in Vilna,’ he mutters in an irritated voice.

David in the meanwhile is phoning the hotel on his mobile and after a short moment announces cheerfully that he found a shop with bread, close by, but the hotel says that they should not bother, they can order it and have it brought straight to the hotel, as much bread and whatever kind we want.

‘No, that’s not the same thing,’ says Vilner to his escort. ‘I’ve been dreaming for seventy years that when I return to Vilna, I’ll buy a freshly baked, white challah, and I’ll sit down, break pieces off, eat it and feed the sparrows.’

***

‘Good afternoon,’ says cashier, ‘is this also yours?’ pointing to another shopper’s goods on the conveyer, because Vilner, used to trays, had not, of course, ever used a checkout divider.

‘No,’ says Vilner and waves to David to take out his wallet. ‘Mine, dear lady, mine is just this chalka.’

‘What?’ Asks the cashier.

‘ ‘Plaited bread, the customer wanted to say ‘plaited bread’, loudly says a stern-looking middle-aged blonde wearing glasses.

Plaited bread, and not chalka, chalka - that’s slang and shouldn’t be used.’

‘Plaited shpalited, I, dear lady, know what I want to say,’ he says to her, turning around, all of a sudden feeling like he was the fifteen-year old Shmulka, and putting the challah under his arm he walks out of the shop with his head held high.

‘Isn’t she a meshuga?’, he says to David once they are outside the shop. ‘Still relatively young she’s already completely lost it.’ (p. 94 - 97. Sabaliauskaitė K., "Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories", 2015).

Reading this story and the episode about challah bread I thought that it would be a great idea to start to make food from literature and movies and to write about it in a blog. I was getting there for a long time. And here I come with my first, and I hope not the last, baking inspired by literary work.

Chalka

340 g kvietinių miltų,
5 g sausų arba 10 g šviežių mielių,
2 v. š. cukraus,
1,5 v. š. medaus,
0,5 v. š. druskos,
2 v. š. augalinio aliejaus,
4 didelių kiaušinių trynių,
125 ml šilto pieno (ne karšto),
1 kiaušinis,
2 a. š. agounų grūdelių.

Į elektrinio plaktuvo dubenį sudėkite miltus, mieles, cukrų, medų, druską, aliejų, kiaušinių trynius ir pieną. Maišykite tešlą elektiniu plaktuvu su mielinei tešlai skirtu antgaliu mažiausiu pajėgumu apie 8 min., kol tešla taps lygi ir šiek tiek blizgi.
Išimkite tešlą iš dubens ir dar šiek tiek paminkytkite ją rankomis ant miltais pabarstyto paviršiaus. Išminkytą tešlą įdėkite į šiek tiek aliejumi pateptą dubenį ir uždenkite aliejumi patepta maistine plėvele. Palikite tešlą šiltoje vietoje apie 60 min., kad pakiltų. Jos kiekis turi padvigubėti.
Įklokite kepimo popierių į kepimo skardą, kurioje kepsite chalą.
Kai tešla pakils, padalinkite ją į 3 ar 4 lygias dalis, iškočiokite iš jų vienodo storio ir ilgio volelius, padėkite lygiagrečiai vienas kito, galus užspauskite. Supinkite tvirtą kasą ir vėl galus gerai užspauskite. Perkelkite pynutę ant paruoštos kepimo skardos, uždenkite aliejumi patepta maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje dar valandai, kad pakiltų.
Įkaitinkite orkaitę iki 190°C. Išplakite kiaušinį ir juo aptepkite pynutę, užberkite aguonų grūdelių ir kepkite ją apie 35 - 45 minutes, kol chalos pluta taps tamsiai rudos spalvos. Iškepusią chalą, prieš raikydami, gerai atvėsinkite.

Challah bread

340 g bread flour,
5 g dry yeast or 10 g fresh yeast,
2 tbsp sugar,
1,5 tbsp honey,
0,5 tbsp salt,
2 tbsp vegetable oil,
4 large egg yolks,
125 ml warm milk,
1 egg,
2 tsp poppy seed.

In the bowl of an electric mixer with the dough hook, combine flour, yeast, sugar, honey, salt, vegetable oil, egg yolks, milk. Mix on low speed until the dough is smooth and stiff a slight sheen, about 8 minutes.
Turn out the dough onto a lightly floured work surface, and knead to make sure any loose bits are incorporated. Then place the dough in a lightly oiled bowl, cover with oiled plastic wrap, and let rise in a warm place until doubled in bulk, about 60 minutes.
Line a baking sheet with parchment paper and set aside.
When dough is doubled in bulk, return it to a lightly floured surface and divide into 3 or 4 equal pieces. Roll each piece into a log, and place the logs parallel to one another and pinch the ends together at the top. Weave dough logs into a tight braid. Press the end together to seal. Place loaf on the prepared sheet and cover with oiled plastic wrap, and let rise until doubled in bulk, about 60 minutes.
Preheat oven to 190°C. Lightly beat the egg and brush gently but thoroughly over loaf, making sure to cover any seams and crevices. Sprinkle with poppy seed. Bake until the crust is dark brown, about 35 - 45 minutes. Transfer the bread on a wire rack to cool completely before slicing.